Pasaka nr. 17

Palik, kaip radai

Klausyti YouTubeKlausyti Spotify

Ant didelės smėlio kopos gyvena šviesi lapė Smiltė ir viena sena susisukusi pušis, auganti ten septyniasdešimt metų. Vasarą kopoje ima rastis buteliai, maišeliai ir popieriai, o rugpjūtį kažkas naktį sukuria laužą ir išdegina smilgų lopą, didelį kaip kambarys. Tada pušis papasakoja tai, ko lapė nežinojo: kad po šitos nerijos smėliu palaidoti keturiolika kaimų, ir kad kopą laiko tik šaknys. Pasaka apie tai, kad gamta nėra niekieno ir kaip tik todėl yra kiekvieno, ir kad blogiausius dalykus beveik visada padaro tie, kurie tiesiog nepagalvojo.