Pasaka nr. 5

Slieko darbas

Klausyti YouTubeKlausyti Spotify

Tame pačiame sode, kur gyvena skruzdėlynas, po žeme kasa urvelius sliekas Vingiris, be sparnų, be taškiukų, be nieko, ką būtų galima parodyti. Kai varna garsiai pasako, kad jis negražus, o visas sodas nusijuokia, Vingiris nusileidžia taip giliai, kad nebeišlenda. Ir tada sodo žemė sukietėja kaip akmuo, lietus nubėga nesusigėręs, o senoji obelis vidury vasaros pradeda mesti lapus. Pasaka apie tai, kad negalima spręsti apie kitą pagal išvaizdą, ir kad pats svarbiausias darbas dažnai yra tas, kurio niekas nemato.