Bezduko tėčio pasakos

Pasaka nr. 30

Nežinau

Ant beržo prie pievos atsiranda baltas ženklas, ir voverė bėga pas pelėdą, nes pelėda visada žino. Tik šį kartą pelėda nežino, o visi žiūri, ir ji pasako, kad beržas ypatingas. Iki vakaro miškas beržą apeina lanku, šernas po juo kasa lobio, o kitą rytą ženklų jau trys. Pelėdai tenka rinktis: dar kartą pasakyti tai, ko nežino, arba pirmą kartą per daugelį metų garsiai pasakyti „nežinau". Pasaka apie tai, kad pasakyti „nežinau" gali net tas, kurio visi klausia, ir kad apsimesti, jog žinai, yra vienintelis būdas niekada nesužinoti.