Bezduko tėčio pasakos

Pasaka nr. 31

Nieko nevyksta

Ūla su seneliu dar tamsoje atvažiuoja prie ežero žvejoti, ir paaiškėja, kad žvejyba yra tada, kai nieko nevyksta: plūdė stovi, vanduo stovi, garnys kitame krante irgi nieko nedaro. Ūlai nuobodu, o senelis sako daryti nieko. Ir tada, žiūrėdama į vandenį po lieptu, Ūla pamato sraigę, kuri neša laišką į miestą po lieptu, ir garnį, kuris tą laišką gauna, ir rūką, kuris yra ežero mintys. Pasaka apie tai, kad nuobodulys nėra tuštuma, o vieta, kur galva išeina pasivaikščioti ir grįžta su miestu, ir apie mažą ešeriuką, kurį reikia paleisti.